DU KLAUSIMAI KANDIDATUI Į PRREZIDENTUS

 

Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui             2024-04-25   Nr. 3-24

 Prisipažinsiu, kad buvau tiesiog su žavėtas, kaip  Jūs  yotubėje  „Pagauk politiką. Kodėl Žemaitaitis žada atkurti santykius su Lukašenka?“

 (https://www.youtube.com/watch?v=r99Hq85XgqY )

 taip natūraliai ir vykusiai sugebėjote   pademonstruoti mūsų elitinių žurnalisčių ir politologių, „spindesį ir skurdą“. (Pagal Honore de Balzac romano pavadinimą Kurtizanių spindesys ir skurdas. )

 O iš vis, mano nuomone, iš tokių, kaip Jūs, Seimo narių normalioje visuomenėje ir demokratinėje  valstybėje turėtų būti sudaryta opozicija.

 Bet gi yra, kaip yra ....

 Taigi štai aukščiau paminėtame pokalbyje Jūs žavėjotės kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymu.

 Mano pastebėjimu – iš esmės valdingumu.

 Taigi štai Priede 1pateikiamas „„Lietuvos respublikos  prezidentės medalis“, kuriuo paskutiniu buvo apdovanotas pirmasis plaukikės Rūtos Meilutytės   treneris.

 Taip pat, kaip supratau, Jūs palaikote  p.p.e. Gitano Nausėdos  pusę.

 Sprendžiant iš Jūsų veiklos Seime ir viešų pasisakymų, manu, kad este drąsus ir de fakto Lietuvos pilietis.

 Todėl tikiuosi, kad nepasielgsite kaip p.p.e., kuris mano jam asmeniškai skirtus laiškus blokuoja (manau iš baimės), nors ir prieš rinkimus  žadėjo būti atviras visuomenei.

 Tikiuosi, kad atsakysite į du žemiau   pateikiamus klausimus, ir, jeigu jie nebus konfidencialūs, galėsiu juos paviešinti.

 

Pirmas klausimas.

 Kaip Jūs vertinate k.b.p. Dalios Grybauskaitės apdovanojimus  savo asmeniniu nedaliu. Ar Jūs, jeigu tapsite prezidentu, elgsitės  analogiškai.

 

Antras klausimas.

 Kaip supratau iš Jūsų pasisakymų,  LR Konstituciją žinote be priekaištų, ir vargu ar Seime yra daugiau ją taip žinančių.

 Taigi štai  LR  Konstitucija nustato: 

89 straipsnis  Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.

 

O Seimo  Statutas nustato pavadavimo tvarką:

29(2) straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pavadavimas 1. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: 1) kai Respublikos Prezidentas laikinai išvykęs į užsienį ir dėl to laikinai negali eiti pareigų; 2) kai Respublikos Prezidentas suserga ir dėl to laikinai negali eiti pareigų. 2. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduotoja Respublikos Prezidentą, kai įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Seimo Pirmininkui laikinai pavedama pavaduoti Respublikos Prezidentą dėl šio laikino išvykimo į užsienį ar susirgimo. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimas priima nutarimą dėl laikino Respublikos Prezidento pavadavimo. Seimo nutarimo priėmimo būtinumo klausimu Seimo posėdyje diskusija nerengiama. Seimo nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininkas turi savo, kaip Seimo Pirmininko, įgaliojimus. 5. Išnykus šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms priežastims, Seimo Pirmininkas nustoja pavaduoti Respublikos

 

 Ir p.p.e. Gitanas Nausėda yra prisiekęs:

prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei

.“

Todėl sumoje akivaizdu, kad  tiek  k.b.p. Dalia Grybauskaitė, tiek  p.p.e. Gitanas Nausėda sistemingai, kiekvieną kartą išvykdami iš šalies, nevykdė jiems  LR Konstitucijos nustatytos  pareigos- taigi akivaizdžiai  laužė duotą priesaiką, o Semas  tylėjo tada, tyli ir dabar.

 Todėl ir būsiu labai dėkingas už informaciją kodėl Jūs tai toleruojate? O gal elgsitės taip pat, jeigu būsite išrinktas prezidentu  ?.

 

 Sumoje iš anksto dėkingas už atsakymus, mes tikiu, kad Jūs esate drąsus ir sąžiningas žmogus.

 

Antanas Miškinis 

 --------------------------------- 

Priedas 1   

   

 

Į tą pačią vietą, tik aukštesniame lygyje......

 Pradėsime iš esmės -  nuo šios informacijos internete:

Pagal JT Chartijos 23 straipsnio 1 dalį penkios veto teisę turinčios Saugumo Tarybos narės yra „Kinijos Respublika, Prancūzija, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga, Jungtinė Karalystė ... ir Jungtinės Amerikos Valstijos“.  Nuo 1991 m. gruodžio mėn. TSRS vietą užima Rusijos Federacijos atstovai.  Nuo to laiko 23 straipsnio 1 dalies tekstas nepasikeitė, – rašo Th. D. Grantas. – Tarptautiniai teisininkai šią padėtį dažnai apibūdina kaip susidariusią savaime. Tačiau taip nebuvo.  Rusijos atstovas, užimantis SSRS vietą, atsirado dėl susitarimo.   Skaitykite daugiau: https://www.alfa.lt/aktualijos/pasaulis/kaip-ismesti-rusija-is-jungtiniu-tautu-jos-vieta-saugumo-taryboje-atiduoti-ukrainai/268564/

 

PPasitiksliname, ir ką randame:

JUNGTINIŲ TAUTŲ CHARTIJA   Sudėtis 23 straipsnis  1. Saugumo Tarybą sudaro penkiolika Jungtinių Tautų narių. Kinijos Respublika, Prancūzija, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra nuolatinės Saugumo Tarybos narės. Dešimt kitų Jungtinių Tautų narių nenuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis renka Generalinė Asamblėja, atsižvelgdama pirmiausia į tai, kiek Jungtinių Tautų narės prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo ir kiek padeda siekti kitų Organizacijos tikslų, taip pat į teisingą geografinį pasiskirstymą. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.160266?jfwid=pd6eq7mgf

 

Taigi nuo 1991 m. gruodžio mėn. TSRS vietą užima Rusijos Federacijos atstovai.

O Lietuva tapo JTO nare 1991 metų rugsėjo  17 dieną.

Taigi ir ji pritarė, kada blogio imperija tik pakeistų  savo pavadinimą.

Ir  todėl ne veltui internete  skelbiama, kad Rusija JTO narė nuo – 1945 m. spalio 24 dienos.

 O visa Vakarų santykių raida su Rusija –TSRS rodo, kad pripažįstama   šios imperijos teisė atsistatyti savo ribas , kur aneksuojant, kur  pasijungiant savo įtakai.

Ir dargi padedant tai atlikti.(Ičkerija, Pietų Osetija, Abchazija, Krymas, Donbasas).

Taigi, vadovaujantis sveiko proto logika, Pabaltijo likimas senai nuspręstas ir pati  Lietuva su tuo sutiko.

O dabar apie tai, kad Kauno miesto valdžia parodė iniciatyvą po kiekvienu daugiabučių namų įrengti priedangą.

Tarkime tai gerai.

Tiktai jeigu jau ruošiamasi rimtam karui su Rusija, tai kauniečiams visų pirma verta pagalvoti, kad virš miesto tyvuliuoja Kauno jūra, kurią nuo miesto saugo Kauno HE užtvanka, ir kas būtų miestui, jeigu vienu metu sugriūtų Kruonio ir Kauno marių užtvankos.

O gal tai karo atveju yra  menams pavojus, gal jas saugu JUNESCO, kaip saugomas Vilniaus Gedimino kalnas ir muziejai  šalia jo ( kaip teigia Krašto apsaugos ministerija ....),

Ir dar viena mintis į galvą atėjo ir nieko neradusi išėjo.

Mat vakar rytą mano kaime nutrūko ir elektros tiekimas ir interneto bei telefono ryšis.

Pažvelgęs į lauką supratau, kad tai ne karas su Rusija. ....

ir, mano nuomone, tai ne karas u gamta o tikslinga mūsų valdžios  ardomoji veikla, - visų pirma nustatytos  neveiksmingos elektros oro tinklų apsaugos zonos‘

(Kada prieš kokius 50 metų dirbau tuometinėje Valstybinėje energetikos valdyboje, grįžę iš  komandiruotės į Rytų Vokietiją darbuotojai kalbėjo, kad tenai praktiškai nebėra  elektros oro linijų ...

O pas mus .... )

Nėra elektros, tai nėra ir vandens ir dujų, neveikia ir šilumos  punktai, kaip ir tualetai....

Vilniaus atveju tam pakanka išvesti iš rikiuotės dvi aukštos įtampos elektros pastotes.

O mūsų valdžia su nebyliu mūsų pritarimu ruošiasi pirkti tankus ir patrankas, kad „atgrasintų“ Rusiją, ginkluotą šimtais aerobalistinių raketų ....

 

O mes masturbuokimės rusofobija, kol,  kol po poros parų  be elektros ir ryšio, sužinosime, kad šalies vadovas pvz. jau  yra ilgamečio LTSR prezidento anūkas ....   kaip skelbia dialektinis materializmas – į tą pačią vietą, tik aukštesniame lygyje ... kaip ir 1991 metais  gruodžio mėnesį   mūsų Atkuriamasis Seimas, vadovaujamas konservatorių Mozės,  nutarė ....

 

 

Prašau Seimą gražinti tai, kas man teisėtai priklausė sovietmečiu ......

  

 Lietuvos Respublikos   Seimui           2024-04-21 Nr. 2-24

  DĖL  NUOSAVYBĖS TEISŲ Į DAUGIABUČIO NAMO BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ DALI ATKŪRIMO

   Kreipiuosi į LR Seimą,  į  Lietuvos respublikos aukščiausios valdžios instituciją , į Įstatymų leidėją prašydamas pagalbos,.

   Gyvenu   Vilniuje, Žirmūnų g. Nr. 104  daugiabučiame name nuo pat jo statybos,   Registrų centro pažyma Priedas1.

 Esu  buto Nr, 106  savininkas,  Registrų centro pažyma Priedas2.

  Problemos prasidėjo nuo to, kada  Registrų centras atsisakė man pateikti pastato bendraturčių sąrašą- motyvas asmens  duomenų apsauga.

 Tada kreipiausi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri atsakė. Kad Registrų centras yra teisus.

 Tokiu būdu iš to seka, kad aš nesu daugiabučio namo, kuris kooperatinės statybos būdu už butų savininkų lėšas 1967 metais buvo pastatytas, bendrasavininkas, nes  Registrų centro išraše apie pačio pastato nuosavybę, kaip sakoma, juodu ant balto parašyta:

 

4. Nuosavybė: įrašų nėra

 

 

 

  Tokiu būdu pasirodo, kad, LTSR man teisėtai priklausiusi pastato bendrojo naudojimo objektų dalis,  nepriklausomoje Lietuvoje   buvo konfiskuota.

 Taip, kaip skrebai  konfiskavo mano senelių grūdus.

,Būtų konfiskavę ir karvę, bet ji,  parbloškusi ją vedantį skrebą, pabėgo, o skrebų sugaudytas vištas  ir gaidį nuo konfiskacijos išgelbėjo, jai vadovavęs enkavedistas.

 Todėl  ir prašau autentiško išaiškinimo, kaip gi čia taip nutiko – ką teisėtai  turėjau prie sovietinės okupacijos -LTSR, netekau nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

 Ir vienkart prašau atkurti  nuosavybės teisę  į man    LTSR metu  teisėtai priklausiusio daugiabučio namo  bendrojo naudojimo objektų dalį.ir kad ji Registrų centro išrašuose būtų konkrečiai nurodyta, kaip tai nustato  Nekilnojamo turto registro  teisės aktai .

 

Antanas  Miškinis  

Hipuojantis Seimas pradžiugino .

 

 Galima džiaugtis -Seimas atmintinų dienų sąrašą papildė trimis naujomis dienomis.

Parlamentarai sutarė sąrašą papildyti gegužės 14-ąja – Jaunimo darbuotojo diena, rugpjūčio 10-ąja – Lituanistinės mokyklos diena, ir lapkričio 15-ąja – Mecenatystės diena.

Už šias Atmintinų dienų įstatymo pataisas balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 4 parlamentarai.

Iki  tol šis sąrašas buvo toks:

1) sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena;

2) sausio 4-oji – Pasaulinė Brailio rašto diena;

3) sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena;

4) sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena;

5) sausio 22-oji – 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena;

6) sausio 25-oji – Vilniaus pagarsinimo diena, Lietuvos samariečių bendrijos diena;

7) vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena, Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų diena;

8) vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena;

9) vasario 27-oji – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena;

10) kovo 1-oji – Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio diena;

11) kovo 4-oji – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena;

12) kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena;

13) kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena;

14) kovo 12-oji – Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena;

15) kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena, Pasaulinė vartotojų teisių diena;

16) kovo 20-oji – Žemės diena;

17) kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena;

18) kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena;

19) kovo 30-oji ‒ Prokuratūros diena;

20) balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo supratimo diena;

21) balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena;

 22) balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena;

23) balandžio 15-oji – Kultūros diena;

24) balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena;

25) balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena;

26) balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena;

27) balandžio 28-oji – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena;

28) balandžio paskutinis šeštadienis – Tarptautinė veterinarijos diena;

29) balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena, Geologų diena;

30) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;

31) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena;

32) gegužės 4-oji – Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena;

33) gegužės 5-oji – Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena;

34) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;

35) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;

36) gegužės 9-oji – Europos diena;

37) gegužės 11-oji – Pagarbos mokesčių mokėtojams diena;

38) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena;

39) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Respublikos diena, Tarptautinė šeimos diena;

40) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena;

41) gegužės 21-oji – Lietuvos tautinių bendrijų diena;

42) gegužės trečiasis penktadienis – Vaiko diena;

43) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;

44) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;

45) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;

46) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;

47) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;

48) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena, Tarptautinė valstybės tarnautojų diena;

49) liepos pirmasis sekmadienis – Globėjų diena;

50) liepos 13-oji – Durbės mūšio diena;

51) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio dieną;       (  A. M. -Pergalės prieš Šv. Mergelės Marijos ordiną diena)

52) liepos 16-oji – Agronomų diena;

53) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena;

54) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena, Žvejų diena;

55) liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena;

56) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;

57) rugpjūčio pirmasis šeštadienis – Bitininkų diena;

58) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;

59) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Baltijos kelio diena;

60) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;

61) rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;

62) rugsėjo pirmasis sekmadienis – Senelių diena;

63) rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo diena, Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena;

64) rugsėjo antrasis šeštadienis – Statybininkų diena;

65) rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena;

66) rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena, Tarptautinė gestų kalbų diena;

67) rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių darbuotojų diena;

68) rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena;

69) spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, Besimokančių senjorų diena;

70) spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnijos diena, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena;

71) spalio pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena;

72) spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena;

73) spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena, Pasaulinė psichikos sveikatos diena;

74) spalio antrasis šeštadienis – Derliaus diena;

75) spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena;

76) spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;

77) spalio 20-oji – 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;

78) spalio 25-oji – Konstitucijos diena;

79) spalio 29-oji – Teismo ekspertų diena;

80) spalio 31-oji – Reformacijos diena;

81) lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena, Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių diena;

82) lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių diena;

83) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena;

84) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena;

85) gruodžio 3-ioji – Lietuvos advokatūros diena, Tarptautinė žmonių su negalia diena;

86) gruodžio 5-oji – Padėkos savanoriams diena;

87) gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena;

88) gruodžio 15-oji – Lietuvos teismų diena.

------------------------------------------------------ 

Taigi viso 88 diena.

O bus jau 91 diena.

Yra sakoma, kad kas per daug – nesveika.

O man į galvą atėjo mintis, kaip sovietmečiu kone kiekvieną  savaitgalį  būdavo švenčiama  kieno nors diena,: statybininkų, žvejų, geologų, mokslininkų ir t. t. – kas būdavo proga jas atitinkamai pažymėti ....

Prisimenu, kad vienas iš tuometinių disidentų ( ar tai Danielius, ar tai  Siniavskis)  neapsikentę pasiūlė įvesti Atvirų žudynių dieną .....

Už ką atitinkamai atsėdėjo ......

Aš gi prieš kurį laiką  nepasiūliau  iš atmintinų dienų sąrašo išbraukti:

5) sausio 22-oji – 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena;

31) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena

77) spalio 20-oji – 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;

O tiktai pasiūliau peticiją:

 

 

   

 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Istorija yra tokia, kad Lenkija visą laiką siekė ją pasiglemžti.

Iš pradžių unijų pagalba, o vėliau iš viso ją ištrinant iš pasaulio žemėlapio.

Kas gi įvyko 1791 metų gegužės 3 dieną ?

  1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija – Ketverių metų seimo reformų rezultatas – taip skelbia Seimo  interneto svetainė.

Toliau  skelbiama:

2021 metais Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.

 Atsižvelgdamas į šią sukaktį, 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriuo 2021 metus paskelbė Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.

1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje – iškilus Apšvietus epochos teisės paminklas

Taip skelbia mūsų Seimas.

O taip buvo iš tikro:

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m., gyvavo iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo 1791 m. gegužės 3 d.

 Taigi Gegužės 3 Konstitucija (Ustawa Rządowa z dnia 3 maja)) , kuri nebuvo Abiejų Tautų respublikos (Rzeczpospolita Obojga Narodów  ) Konstitucija, užbaigė tai, ką pradėjo Liublino unija - – tai buvo  tik vienos   Lenkijos  konstitucija.

 Taigi gegužės 3 diena Lietuvos istorijoje  žymi tuo, kad  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vardas buvo ištrintas iš pasaulio valstybių  sąrašo, kas ateityje labai apsunkimo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą po pirmo pasaulinio karo, sąlygojo Vilniaus krašto aneksijos pripažinimą Vakarų pasaulyje ir t.t., šio krašto žiaurią polonizaciją, beje  vykdomą dar ir dabar ....

Tai faktai, kurių paneigti yra  neįmanoma.

Todėl  gegužės 3 diena, kaip tragiškai lemtinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje diena,    turi būti  atitinkamai paminėta.

Todėl ir siūloma teisės aktais nustatyti, kad gegužės 3 dieną   Lietuvos valstybės istorinės (herbinės) vėliavos  būtų keliamos su gedulo ženklu, kaip tai nustato Vėliavų įstatymas.

Todėl ir prašau  įvertinti mano pasiūlymo tautinę, pilietinę svarbą ir jį laikyti  peticija.

-----------------------------------------------

P.s. Gegužės 3 dienos Konstitucijos preambulė

VYRIAUSYBĖS AKTAS

1791 metų gegužės 3 d

 

Vardan Dievo Šventojoje Trejybėje, Vienas.

 

Stanislovas Augustas, Dievo malone ir Tautos valia, Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis, rusinų, prūsų, Mazovijos, Żmudzki, Kijowski, Wołyński, Podolski, Inflancki, Smoleński, Siewierski ir Czerniechowski, kartu su Konfederovskio valstybe. , dvigubu skaičiumi atstovaujančiu Lenkijos tautai, pripažįstant, kad mūsų visų likimas tik pakibo nuo nacionalinės konstitucijos sutvirtinimo ir tobulėjimo, sužinoję apie ilgametes ilgas patirties ydas ir norintys pasinaudoti laikas, kuriame atsiduria Europa, ir ši mirštanti akimirka, kuri sugrįžo į mus, laisvus nuo gėdingų svetimų smurto užsakymų, vertinančių daugiau nei gyvybę už asmeninę laimę, politinę egzistenciją, išorinę nepriklausomybę ir vidinę tautos, kurios likimas patikėtas, laisvę. mūsų rankos, trokštančios ir už palaiminimą, nusipelnyti šiuolaikinių ir būsimų kartų dėkingumo, nepaisant kliūčių, kurias aistros mumyse gali daryti bendram gėriui, laisvės pamatui, tėvynės išgelbėjimui. Savo ir jos sienas mes priimame šią konstituciją su didžiausiu dvasios pastovumu ir skelbiame ją visiškai šventa ir nepajudinama, jei tik tauta laiku, nustatytu įstatymu, savo išreikšta valia pripažins būtinybę keisti straipsnis jame. Kokios konstitucijos visais atžvilgiais turi būti laikomasi tolesnių dabartinio Seimo įstatymų

--------------------------------------------------------------- 

USTAWA RZĄDOWA
z dnia 3-go maja 1791 roku

W imię Boga w Trójcy Świętej Jedynego.

Stanisław August z Bożej łaski i woli Narodu Król Polski, Wielki Książe Litewski, Ruski, Pruski, Mazowiecki, Żmudzki, Kijowski, Wołyński, Podolski, Inflancki, Smoleński, Siewierski i Czerniechowski, wraz z stanami skonfederowanemi, w liczbie podwójnej Naród Polski reprezentującemi, uznając, iż los nas wszystkich od ugruntowania i wydoskonalenia konstytucji narodowej jedynie zawisł, długim doświadczeniem poznawszy zadawnione rządu naszego wady, a chcąc korzystać z pory, w jakiej się Europa znajduje, i z tej dogorywającej chwili, która nas samym sobie wróciła, wolni od hańbiących obcej przemocy nakazów, ceniąc drożej nad życie, nad szczęśliwość osobistą egzystencyją polityczną, niepodległość zewnętrzną i wolność wewnętrzną narodu, którego los w ręce nasze jest powierzony, chcąc oraz na błogosławieństwo, na wdzięczność współczesnych i przyszłych pokoleń zasłużyć, mimo przeszkód, które w nas namiętności sprawować mogą, dla dobra powszechnego, dla ugruntowania wolności, dla ocalenia ojczyzny naszej i jej granic, z największą stałością ducha niniejszą konstytucję uchwalamy i tę całkowicie za świętą, za niewzruszoną deklarujemy, dopóki by naród w czasie, prawem przepisanym, wyraźną wolą swoją nie uznał potrzeby odmienienia w niej jakiego artykułu. Do której to konstytucji dalsze ustawy sejmu teraźniejszego we wszystkiem stosować się mają.

 

  Į tai gavau atsakymą:, kad mano istorinės nuostatos kaip 20 amžiaus Lietuvos  radikalų ....